- išstyrėti
- išstyrė́ti; Ser žr. išstyroti. \ styrėti; atsistyrėti; išstyrėti; pastyrėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsistyrėti — sustandėjus atsikišti: Nedidelis tešmeniukas, ale jau atsistyrėjo Klt. styrėti; atsistyrėti; išstyrėti; pastyrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgūrėti — intr. išbūti kur ilgai, išstyrėti: Išgūrėjau ant šalčio visą naktį Ds. gūrėti; išgūrėti; nugūrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pastyrėti — intr. 1. refl. sustingusiam atsikišti: Styrėte pasistyrėjusi mėsa, t. y. kaulai pasirioglijo žąsies J. 2. kurį laiką išbūti sustingusiam: Ją įnešė iš lauko pastyrusią. Ji pastyrėjo dar dvi dienas ir mirė tuo pradėjimu Skr. 3. padvėsti, galą gauti … Dictionary of the Lithuanian Language
styrėti — styrėti, stỹri ( ėja Š), ėjo intr. DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII340, KŽ; R, MŽ381,453, Sut, N, [K], LVIII1068, ArchV4, L, Rtr, Ser žr. styroti: 1. Jon Laukuos tuščios varpos styrėjo Sv. Avižose tik [ožkų] barzdos stỹri Ad. Vienas da stỹri dantys Msn.… … Dictionary of the Lithuanian Language